Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, taigi jo kalbos raida taip pat yra savita, priklausoma nuo vaikučio įgimtų dalykų bei kaip jį veikia aplinka. Čia pateiktos orientacinės gairės, kokia turėtų būti sveiko vaiko kalbos raida.

 

0-1 mėn.:

Naujagimis reaguoja į garsinius dirgiklius - krūpteli, sumirksi, pasikeičia jo kvėpavimas. Naujagimio verksmas pirmojo mėnesio eigoje įgauna įvairesnių intonacijų - tai pirmieji bendravimo žingsneliai. 

1-2 mėn.:

Prasideda emocinis bendravimas - kūdikis šypsosi, gali ištarti pavienius garsus.

2-3 mėn.:

Kūdikis nustato garso kryptį - pasuka galvytę į tą pusę, iš kurios sklinda garsas. Kalbinamas vaikutis krykštauja, nevalingai čiauška (taria nutrūkstamus garsus). 

3-4 mėn.:

Kūdikis atsiliepia krykštavimu į kalbinimą, nematydamas žmogaus. Be kalbinimo pats taria pavienius garsus. Pažįsta artimųjų balsus. Čiauška, mėgdžioja save. 

4-5 mėn.:

Tobulėja čiauškėjimas - garsai tampa labiau tęsiami. Gali jau pasitaikyti ne tik balsių, bet ir priebalsių. 

5-6 mėn.:

Vaikučio kalboje daugėja tariamų garsų - atsiranda dvibalsių. 

6-7 mėn.:

Pažįsta jau nemažai dažnai kūdikio aplinkoje pasitaikančių daiktų. Geba daiktus sieti su žodžiu, girdėdamas jų pavadinimą. Šis laikotarpis yra svarbus kalbos supratimui. Vaikutis savo norus išreiškia mimika, gestu, garsu.

7-8 mėn.:

Pradeda atkartoti suaugusiųjų tariamus garsus. 

8-9 mėn.:

Šis laikotarpis yra aktyviausias, tariant visus balsius ir kai kuriuos priebalsius. Juos jungia į nesudėtingus atvirus skiemenis - te, ma, gu ir pan.

10-12 mėn.:

Tariamų garsų kūdikio kalboje gerokai sumažėja. Prasideda fiziologinis tylos periodas. Tai pereinamasis laikotarpis nuo beprasmio čiauškėjimo iki prasmingos kalbos.

 

Pirmieji metai:

Vaikutis turėtų suprasti apie 30 žodžių. Juos atpažinti atskirai pavaizduotus paveikslėliuose. 

Pusantrų metukų:

Vaikas žinomus žodžius atpažįsta ne tik atskirai pavaizduotus, bet ir siužetiniame paveiksle. Suprantamų žodžių sparčiai gausėja. Žino beveik visus namų aplinkos daiktus, dažniausiai matomų žmonių vardus, kūno ir veido dalių pavadinimus. Supranta žodžių "gerai", "blogai" reikšmes. Jau turi atsirasti pirmieji prasmingi žodžiai, garsų junginiai. Atsiranda vaikiški žodeliai. Visiškai normalu, jei vaikas bandydamas pasakyti žodį, praleidžia vieną ar kelis priebalsius. 

Antrieji metai:

Dvimetis supranta visus namų aplinkos daiktus, kurių pavadinimus suaugusieji nuolatos vartoja. Šiame amžiuje vaikai jau turėtų skirti žodžius, panašiai skambančus (pvz., lėlė - gėlė). Turėtų tarti visus balsius ir beveik visus priebalsius. Nors ir geba ištarti pavienius garsus, tačiau tariant žodį, gali jį arba visą skiemenį praleisti. 

Tretieji metai:

Vaikas jau moka tarti daug žodžių, sudaryti sakinį, pilnavertiškai bendrauti. Kalbos supratimas sparčiai tobulėja. Mažylis jau geba suprasti ne tik pokalbį apie čia pat matomus daiktus, bet ir apie dalykus, kurių tuo metu nemato, negali pačiupinėti. Vaikas jau turi suprasti prielinksnių reikšmes, įvairių linksnių klausimus. Tęsiasi fiziologinis šveplavimas. Dar yra norma netarti sudėtingesnių garsų, praleisti vieną kitą skiemenį. Visiškai normalu, jog trimetis dar netaria Š,Ž,Č, R,CH,H,F. Gali minkštinti kai kuriuos kietuosius garsus. 

Ketvirti metai:

Jau vaikai supranta sudėtingesnius sakinius, prielinksnius. Turėtų baiginėtis fiziologinis šveplavimas, nors dar pavieniai garsų praleidimo atvejai sudėtingesniuose žodžiuose gali pasitaikyti. Visi garsų praleidimai ar pakeitimai anksčiau buvo gausūs, o dabar turėtų būti žymiai retesni. Kalbėdamas vaikas savarankiškai gali daryti daugiau tarimo klaidų, tačiau paprašius pakartoti, turėtų pakartoti taisyklingai arba gerokai aiškiau. 

Penktieji metai:

Vaiko kalba sparčiai patobulėjusi. Daugelis vaikų tokio amžiaus jau taria gerai visas fonemas, tačiau kartais dar gali pasitaikyti kai kurių garsų praleidimas (Š,Ž,Č,R). Kalba jau labai panaši į suaugusiųjų, yra daug būdvardžių, dalyvių, prieveiksmių. Penkiamečiams būdinga žodžių kūryba. Gali prisigalvoti savų naujadarų. Sakiniuose atsiranda jungtukai, jie tampa sudėtiniai ir pakankamai ilgi. Šio amžiaus vaikų rišliam pasakojimui dar trūksta rišlumo, nuoseklumo, loginio ryšio. 

Šeštieji - septintieji metai:

Vaikų kalboje atsiranda sudurtinių žodžių, priesaginių būdvardžių. Žodynas artėja prie suaugusiųjų. Jau geba skirti daugiareikšmius žodžius. Pasakojimai tampa aiškesni, rišlesni, atsižvelgia į klausytoją.

Pradinių klasių mokinių kalba:

Šio amžiaus vaikams kalboje dar trūksta veiksmažodžių įvairovės, nors jų kalba jau prilygstanti suaugusiųjų. Pasitaiko nevartotinų, netikusios darybos  žodžių.  

 

Jei vaiko kalbos raida neatitnka tiksliai nurodytą amžių, svarbiausia yra stebėti pažangą.